Nėštumas: svarbiausi klausimai ir atsakymai

Autorės: gydytoja, mokslų daktarė Aivara Urbutė ir gydytoja akušerė ginekologė Aurėja Trunovė, platformos „Žemiau bambos” įkūrėjos.

Tekstas peržiūrėtas ir atnaujintas: 2026 m. rugpjūčio 26 d.

 

Nėštumas – tai ypatingas gyvenimo nuotykis! Kūnas keičiasi, emocijos šokinėja kaip ant batuto, o širdyje pamažu auga meilė dar nematytam mažyliui. Tai metas, kai svarbu pasirūpinti savimi, sužinoti daugiau ir tiesiog mėgautis šiuo nepakartojamu laukimo laikotarpiu.

Šiame tekste atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus apie nėštumą, nuo pirmųjų nėštumo požymių iki gimdymo, ir padėsime tau lengviau orientuotis šiame ypatingame laikotarpyje.

Tekstą parengė – gydytojos, mamos, mokslininkės, socialinių tinklų kūrėjos. Aurėja Trunovė yra gydytoja akušerė-ginekologė, baigusi Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir akušerijos-ginekologijos rezidentūrą, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos narė. Aivara Urbutė yra gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, savo disertaciją apgynusi Kopenhagos universitete ir toliau gydytojos darbą dirbanti Danijoje.

Viską, ką čia perskaitysi, siekėme atrinkti pagal tarptautines gaires ir mokslinius tyrimus ir klinikinę patirtį. Kai kur mokslas dar neturi aiškaus atsakymo, apie tai būtinai informuosime!

Kada geriausias laikas daryti nėštumo testą?

Geriausias laikas daryti nėštumo testą yra nuo pirmos praleistos mėnesinių dienos. Geriausia jį atlikti ryte, nes tuo metu šlapime bus didžiausia hormonų koncentracija. Nepamiršk visada atidžiai perskaityti naudojimo instrukciją.

Visi nėštumo testai iš šlapimo aptinka žmogaus chorioninį gonadotropiną (hCG). hCG yra ankstyvojo nėštumo hormonas, kuris nurodo kūnui ir toliau gaminti progesteroną. Progesteronas reikalingas tolimesniam sėkmingam nėštumo vystymuisi.

Nėštumo testai yra labai naudingi, tačiau kartais gali ir suklaidinti. Testas gali būti netikslus, jei jis nebegalioja, yra atliktas neteisingai arba atliktas per anksti, kai hCG kiekis buvo per mažas.

Iš gydytojos praktikos. „Savo kaip gydytojos akušerės ginekologės praktikoje dažniausiai matau vieną klaidą: testas atliekamas per anksti, gaunamas neigiamas atsakymas, ir moteris galvoja, kad tikrai nesilaukia. Jei mėnesinės vėluoja, o testas neigiamas, pakartok jį po trijų–penkių dienų. Ir dar viena taisyklė, kurią kartoju kiekvienai: jei testas teigiamas, kartu su bet kokiu skausmu ar kraujavimu, nelauk kito ryto, kreipkis į gydytoją”, – sako gydytoja akušerė ginekologė Aurėja Trunovė.

 

Kada reikia pirmą kartą apsilankyti pas gydytoją?

Vos sužinojus apie nėštumą, rekomenduojama kuo anksčiau užsiregistruoti pas gydytoją. Geriausia tai padaryti iki 6–8 nėštumo savaitės, o vėliausiai iki 12 savaitės. Tai svarbu, nes pirmojo trimestro patikra, kurios metu vertinamas vaisiaus vystymasis bei patologijų rizika, Lietuvoje atliekama 11–13 nėštumo savaitę.

Pirmojo apsilankymo metu gydytojas patvirtins, kad laukiesi, preliminariai nustatys gimdymo datą, įvertins bendrą tavo sveikatos būklę, paskirs reikiamus tyrimus bei suteiks atsakymus į visus iškilusius klausimus.

Ypač svarbu neatidėlioti vizito, jei tai pirmas nėštumas, sergi lėtinėmis ligomis ar vartoji vaistus. Kai kuriuos vaistus nėštumo pradžioje reikia keisti arba koreguoti dozę, o kuo anksčiau tai padarysi, tuo geriau.

Kaip dažnai reikia lankytis pas gydytoją?

Bendros rekomendacijos, atitinkančios ir Lietuvos nėščiųjų sveikatos priežiūros tvarką:

• Nėštumas nuo 14 − 28 savaitės – rekomenduojama lankytis 2-3 kartus. Jei yra rizikos veiksnių, pagal indikacijas.
• Nėštumas nuo 29 iki 40 savaitės – rekomenduojama lankytis 2-3 kartus. Jei yra rizikos veiksnių, pagal indikacijas.
• 41 savaitę – 1 apsilankymas.

Jeigu nėštumas priskiriamas prie rizikingų (pavyzdžiui, dėl padidėjusio kraujospūdžio, nėščiųjų diabeto ar daugiavaisio nėštumo), gydytojas gali rekomenduoti dažnesnius apsilankymus bei skirti papildomus tyrimus.

Šaltiniai: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. (2019). Antenatalinė priežiūra. Metodika. 2019 m. redakcija

Ką reiškia kraujavimas nėštumo metu?

Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu kai kurios moterys gali pastebėti kraujingų išskyrų. Tai gali būti susiję su tuo, kad apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdos gleivinėje, tai vadinamasis implantacinis kraujavimas. Paprastai jis pasireiškia maždaug 1–2 savaites po pastojimo ir trunka labai trumpai.

Jei kraujavimas pasireiškia vėliau, galimos šios priežastys: persileidimo grėsmė (dažniausiai su skausmu ar spazmais), negimdinis nėštumas, problemos su placenta (pavyzdžiui, jos atsiskyrimas arba neįprasta padėtis).

Didelės apimties (beveik 4 500 dalyvių) tyrime kraujavimą ar tepliojimą pirmąjį trimestrą patyrė net 27 % tiriamųjų, tai yra maždaug kas ketvirta. Ir svarbiausia: lengvas tepliojimas persileidimo rizikos statistiškai nepadidino. Rizika buvo reikšmingai didesnė tik esant gausiam kraujavimui, ypač kartu su skausmu.

Kitaip tariant, kraujavimas nėra nuosprendis. Bet jis visada yra priežastis kreiptis, nes iš šono, be tyrimo, lengvo tepliojimo nuo rimtos priežasties atskirti neįmanoma.

Svarbu prisiminti: bet kokio pobūdžio kraujavimas laukiantis, nors ir nežymus, yra signalas pasikonsultuoti su mediku. Tik gydytojas gali įvertinti situaciją ir įsitikinti, kad nėštumas vystosi sklandžiai.

Iš gydytojos praktikos. „Kai moteris manęs klausia, ar verta skambinti dėl kelių lašų, atsakau taip pat kiekvieną kartą: verta. Geriau kreiptis vieną kartą per daug, nei vieną kartą per mažai.”, – Aurėja Trunovė.

Šaltiniai: Hasan R. ir kt., 2009, Obstetrics & Gynecology – Association between first-trimester vaginal bleeding and miscarriage.

Nėštumas: ką galima valgyti, o ko ne?

Mitybos pagrindą turėtų sudaryti įvairios daržovės ir vaisiai, tiek švieži, tiek šaldyti ar lengvai apdoroti garuose, nes jie aprūpina organizmą būtinais vitaminais, skaidulomis bei antioksidantais. Taip pat vertėtų į racioną įtraukti pilno grūdo produktus, tokius kaip avižinė, grikių ar rudųjų ryžių košė, bei pilno grūdo duona, kurie padeda palaikyti energijos lygį ir gerina virškinimą.

Baltymų šaltiniu gali būti liesa mėsa (vištiena, kalakutiena), kiaušiniai, taip pat augalinės kilmės baltymai, tokie kaip pupelės, lęšiai, tofu ar tam tikros žuvų rūšys, kurios laikomos saugiomis. Pieno produktus taip pat verta įtraukti į kasdienį meniu, tačiau svarbu rinktis pasterizuotus: pieną, jogurtą, varškę ar brandintus sūrius.

Žuvį rekomenduojama valgyti 2–3 kartus per savaitę, nes ji yra vienas geriausių omega-3 riebalų rūgščių šaltinių, o jos nauda vaisiaus smegenų vystymuisi yra gerai pagrįsta.

Nėštumas ir nesuderinami produktai: ko vengti?

Žalia arba nepakankamai kepta mėsa ir žuvis kelia riziką užsikrėsti infekcijomis, tokiomis kaip toksoplazmozė ar listeriozė. Tas pats galioja ir neapdorotiems kiaušiniams. Nepasterizuoti pieno produktai ir minkšti nebrandinti sūriai, tokie kaip brie ar camembert, taip pat gali būti pavojingi. Renkantis žuvį svarbu vengti tų, kurios gali turėti didelį gyvsidabrio kiekį, pavyzdžiui, kardžuvių ar ryklių, o vietoj jų geriau rinktis saugesnes, tokias kaip lašiša ar sardinės.

Prie šio sąrašo pridėsime tai, kas lietuviškuose tekstuose dažnai pamirštama:

• Kepenėlės ir kepenų paštetas. Juose labai daug vitamino A (retinolio), o jo perteklius nėštumo metu gali pakenkti vaisiui. Dėl tos pačios priežasties nevartok maisto papildų su retinoliu, nebent juos skyrė gydytojas.
• Neplautos daržovės ir vaisiai. Toksoplazmozė perduodama ne tik per žalią mėsą, bet ir per dirvožemio likučius.
• Rūkyta šaltai vytinta žuvis, paruoštos salotos ir mėsos gaminiai iš parduotuvės lentynos. Tai klasikiniai listerijos šaltiniai.

Greitai paruošiamas maistas, stipriai perdirbti gaminiai ir saldūs gazuoti gėrimai turėtų būti vartojami itin saikingai, nes juose gausu nenaudingų riebalų, druskos ir cukraus. Alkoholis nėštumo metu visiškai nerekomenduojamas, nes saugios alkoholio dozės nėštumo metu nėra nustatyta. Kofeino kiekį reikėtų riboti, per dieną neviršijant maždaug 200 miligramų. Tai yra maždaug du puodeliai filtruotos kavos, ir šią ribą patvirtina Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslinė išvada.

Šaltiniai: EFSA Scientific Opinion on the safety of caffeine (2015).

Nėštumas ir sportas: ar saugu?

Vis dar tvyro mitas, kad nėštumas ir sportas yra nesuderinami – kad tai nėra saugu. Tokia nuomonė yra kilusi iš žinių trūkumo praeityje. Kartais seneliai ar tėvai vis dar lepteli šiuos žodžius, o jų argumentas būna rizika persileidimui arba vaisiui sukeliamas stresas.

Kaip yra iš tikrųjų? Judėjimas žmogaus istorijoje yra neatsiejama kasdienybės dalis, nepaisant to, koks tavo amžius, lytis bei kita natūrali būsena kaip nėštumas. Taip, nėštumas yra visiškai natūrali organizmo veikla.

Tad judėti nėštumo metu ne tik galima, bet ir labai rekomenduojama. Amerikos akušerių ginekologų kolegija (ACOG) ir Pasaulio sveikatos organizacija nėščiosioms, kurių nėštumas be komplikacijų, rekomenduoja bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę. Tai maždaug 20–30 minučių daugumą savaitės dienų.

Ką iš tikrųjų rodo tyrimai?

2018 m. „British Journal of Sports Medicine” paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje nustatyta, kad reguliariai judančioms nėščiosioms:

• nėščiųjų diabetas išsivysto maždaug 38 % rečiau;
• nėštumo hipertenzija pasireiškia maždaug 39 % rečiau;
• preeklampsija pasireiškia maždaug 41 % rečiau;
• rečiau pasireiškia nėštumo ir pogimdyminės depresijos bei nerimo simptomai;
• lengviau valdomas nugaros ir dubens srities skausmas.

Tyrėjai apskaičiavo, kad reikšmingam efektui pakanka apie 600 MET minučių per savaitę, o tai atitinka tas pačias 150 minučių žingsniavimo greitesniu tempu ar plaukimo.

O kas vyksta, kai nejudate? Raumenų tonusui mažėjant, o kūno svoriui augant greičiau, nei rekomenduojama, dažniau pasireiškia:

• nugaros ir dubens skausmas, nes stuburas kompensuoja tai, ko neatlaiko raumenys;
• sąnarių skausmas;
• nuolatinis nuovargis;
• didesnė nėščiųjų diabeto ir nėštumo sukeltos hipertenzijos rizika;
• didesnė nėštumo ir pogimdyminės depresijos rizika;
• mažesnė raumenų ištvermė, o ji gimdyme labai praverčia.

Patikslinimas: judėjimas negarantuoja, kad viskas bus sklandu, o jei jauti, kad sportuoti negali – nekaltinki savęs, sek savo kūno siunčiamus signalus. Yra nėštumų, kai gydytojas rekomenduos riboti fizinę veiklą, todėl visuomet svarbiausia laikytis individualių rekomendacijų.

Rekomenduojama veikla

• Pasivaikščiojimai
• Plaukimas
• Nėščiųjų joga
• Pilates nėščiosioms
• Lengvi tempimo pratimai
• Važiavimas dviračiu (rekomenduojama stacionariu)
• Švelnūs jėgos pratimai be didelių svorių
• Dubens dugno raumenų pratimai

Ko reikėtų vengti

• Kontaktinių sportų (pvz., krepšinis, kovos menai)
• Sportų, kuriuose yra rizika kristi (pvz., slidinėjimas, jojimas)
• Nardymo 
• Pernelyg intensyvaus krūvio
• Perkaitimo ir dehidratacijos

Nedelsdama nutrauk mankštą ir kreipkis į gydytoją, jei prasideda kraujavimas iš makšties, reguliarūs skausmingi gimdos susitraukimai, vandenų nutekėjimas, dusulys, galvos svaigimas, krūtinės skausmas ar blauzdos skausmas su patinimu.

Šaltiniai: ACOG Committee Opinion No. 804 – Physical Activity and Exercise During Pregnancy · Davenport ir kt., 2018, BJSM – prenatal exercise and GDM/hypertensive disorders · Davenport ir kt., 2018, BJSM – prenatal exercise and anxiety/depressive symptoms.

Kokie vitaminai būtini nėštumo metu?

Folio rūgštis

Vienas svarbiausių vitaminų nėštumo laikotarpiu yra folio rūgštis. Ji ypač būtina pirmosiomis nėštumo savaitėmis, nes padeda išvengti nervinio vamzdelio defektų, kurie gali sukelti tokias būkles kaip spina bifida. Gydytojai dažnai rekomenduoja pradėti vartoti folio rūgštį dar prieš pastojant ir tęsti bent iki 12 savaitės.

Konkrečiai:

• 400 mikrogramų (0,4 mg) per parą yra standartinė rekomenduojama dozė.
• Pradėti reikėtų bent mėnesį, o geriausia 2–3 mėnesius prieš pastojant, nes nervinis vamzdelis užsidaro maždaug 28 nėštumo dieną, dažnai dar iki tol, kol moteris sužino esanti nėščia.
• 4–5 mg per parą skiriama tam tikroms moterims: jei ankstesnis nėštumas buvo su nervinio vamzdelio defektu, jei sergi cukriniu diabetu, vartoji vaistus nuo epilepsijos, turi didelį kūno masės indeksą ar žarnyno rezorbcijos sutrikimų. Šią dozę skiria tik gydytojas.

Cochrane sisteminė apžvalga rodo, kad folio rūgšties vartojimas prieš pastojant ir ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu sumažina nervinio vamzdelio defektų riziką maždaug 70 %. Tai vienas geriausiai įrodytų prevencijos veiksmų visoje moterų sveikatoje.

 

Geležis

Geležies trūkumas gali sukelti nėščiųjų anemiją, kuri dažnai pasireiškia nuovargiu ar silpnumu.

Rekomenduojamos profilaktinės paros normos:

• 27 mg per parą nėščiosioms
• 18 mg per parą nesilaukiančioms 19–50 metų moterims
• Esant nustatytam geležies trūkumui ar mažakraujystei gydytojas skiria didesnes gydomąsias dozes

Pasaulio sveikatos organizacija nėštumo metu rekomenduoja 30–60 mg elementinės geležies papildą per parą, tačiau svarbu žinoti, kad Lietuvoje ir daugumoje Europos šalių geležies papildas skiriamas ne visoms iš eilės, o remiantis hemoglobino ir feritino tyrimų rezultatais. Papildų poreikį visada įvertina gydytojas.

Geležis nėštumo metu svarbi todėl, kad ji reikalinga raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, sumažina mažakraujystės riziką ir prisideda prie vaisiaus vystymosi.

Kad geležis geriau įsisavintų, vartok ją kartu su vitaminu C (pavyzdžiui, apelsinų sultimis). Kava, arbata ir kalcio papildai tuo pačiu metu absorbciją blogina, todėl jos vartojima rekomenduojama atidėti bent valandai. 

Vitaminas D ir kalcis

Vitaminas D ir kalcis padeda formuotis kūdikio kaulams ir dantims bei palaiko mamos kaulų stiprumą. Nėštumo metu rekomenduojama 10 mikrogramų (400 TV) vitamino D per parą, ir tai ypač svarbu tokiose šiaurinėse platumose kaip Lietuva, kur nuo spalio iki kovo saulės tiesiog nepakanka. Kalcio paros norma nėštumo metu yra apie 1000 mg.

Jodas

Jodas yra vienas svarbiausių ir dažniausiai pamirštamų mikroelementų nėštumo metu. Jis būtinas skydliaukės hormonams, o šie tiesiogiai lemia vaisiaus smegenų vystymąsi. Rekomenduojama paros norma nėštumo metu yra apie 250 mikrogramų. Patikrink, ar tavo nėščiųjų papilde jodo apskritai yra, nes ne visuose jis būna.

Vitaminas B12 ir omega-3

Vitaminas B12 svarbus nervų sistemai ir kraujodarai, o jo trūkumo rizika didesnė, jei maitiniesi vegetariškai ar veganiškai. Omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHA forma, reikalingos kūdikio smegenų ir regos vystymuisi. Cochrane apžvalga taip pat parodė, kad omega-3 papildas nėštumo metu sumažina priešlaikinio gimdymo iki 37 savaitės riziką maždaug 11 %, o labai ankstyvo gimdymo iki 34 savaitės riziką maždaug 42 %.

Ko nereikia

Nors daugelis vitaminų gali būti gaunami su maistu, nėštumo metu dažnai rekomenduojami specialūs nėščiųjų papildai, kurie užtikrina reikiamą medžiagų kiekį. Tačiau daugiau nebūtinai reiškia geriau. Vitamino A (retinolio) papildų nėštumo metu reikėtų vengti, o bet kokį naują papildą verta aptarti su savo gydytoju.

Šaltiniai: Cochrane – Periconceptional folate supplementation for preventing birth defects (De-Regil ir kt., 2015) · NIH Office of Dietary Supplements – Iron · WHO – Daily iron and folic acid supplementation in pregnant women · Cochrane – Omega-3 fatty acid addition during pregnancy (Middleton ir kt., 2018) · NHS – Vitamins, supplements and nutrition in pregnancy.

Kada kūdikis pradeda judėti?

Pirmuosius vaisiaus judesius dauguma moterų pajunta tarp 16 ir 24 nėštumo savaitės. Jei tai pirmas nėštumas, dažniausiai tai nutinka po 20 savaitės. Jei laukiesi ne pirmą kartą, judesius gali atpažinti jau apie 16 savaitę, nes jau žinai, ko ieškoti. Nuo 24 savaitės judesiai jau turėtų būti nuolatiniai ir turėti savo įprastą ritmą.

Nėštumo metu labai svarbu jausti vaisiaus judesius kasdien. Tai yra vienas svarbiausių ir paprasčiausių būdų stebėti vaisiaus sveikatą ir vystymąsi.

Svarbu ne skaičiuoti vaisiaus judesius, o pažinti jų ritmą. Vieni vaisiai juda daugiau vakarais, kiti rytais. Didelis tarptautinis atsitiktinių imčių tyrimas AFFIRM, paskelbtas žurnale „The Lancet” 2018 m., parodė, kad formalus judesių skaičiavimas negimusiųjų mirtingumo nesumažino. Tai, kas iš tikrųjų svarbu, yra tavo gebėjimas atpažinti, kad kažkas pasikeitė, ir kreiptis į gydytojus, kai taip nutinka.

 

Ką daryti, jei judesių sumažėjo

Jei pajutai, kad kūdikis juda mažiau ar kitaip nei įprastai, nedelsdama skambink savo gydytojui arba vyk į gimdymo skyrių. 

Judesių stebėjimas turi ir gražiąją pusę – tai jūsų būdas bendrauti su būsimu kūdikiu. Jausdama vaisiaus judesius, gali pamatyti, kaip jis reaguoja į skirtingus dalykus. Pavyzdžiui, į muziką ar į tavo balsą. Tai neretai padeda užmegzti ryšį su dar negimusiu kūdikiu. O kai vaisiaus judesiai tampa stipresni, viskas atrodo realiau ir būsimam tėveliui.

Šaltiniai: · Norman ir kt., 2018, The Lancet – AFFIRM trial 

Kada sužinoma lytis?

Paprastai kūdikio lytį galima sužinoti atliekant ultragarso tyrimą maždaug 18–20 nėštumo savaitę. Tai vadinamas antrasis nėštumo echoskopinis tyrimas, kurio metu gydytojas apžiūri vaisiaus vidaus organus, stebi, kaip jis auga, vertina placentos vietą ir kitus svarbius nėštumo aspektus. Jeigu mažylis guli tinkamai ir lytiniai organai aiškiai matomi, gydytojas dažniausiai gali pasakyti, ar laukiatės mergaitės, ar berniuko.

Tačiau ne visada tai įmanoma. Jei kūdikis tuo metu yra nepalankioje padėtyje arba prisidengęs, lyties nustatyti gali nepavykti. Tokiu atveju teks palaukti kito tyrimo arba net iki pat gimdymo, kad sužinotum, kokios lyties kūdikio lauki.

Yra ir kitas kelias. Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT), atliekamas iš motinos kraujo nuo maždaug 10 nėštumo savaitės, lytį nustato labai tiksliai. Lietuvoje jis dažniausiai atliekamas mokamai, o pagrindinis jo tikslas yra ne lytis, o chromosominių patologijų rizikos įvertinimas.

Kada nėštumas laikomas rizikingu?

Rizikingas nėštumas reiškia, kad yra didesnė tikimybė, jog laukimosi laikotarpiu gali kilti tam tikrų sveikatos problemų moteriai ar kūdikiui. Tai nereiškia, kad būtinai kažkas blogo įvyks, tačiau tokiu atveju reikalingas atidesnis gydytojų stebėjimas, dažnesni tyrimai ir kruopštesnė priežiūra.

Paprastai nėštumas laikomas rizikingu, jei moteris turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, tokių kaip padidėjęs kraujospūdis, diabetas, širdies ar skydliaukės ligos, taip pat kai kurios autoimuninės būklės.

Be to, jeigu anksčiau yra buvę komplikacijų (persileidimų, priešlaikinių gimdymų, negimdinis nėštumas ar atliktas cezario pjūvis), tai taip pat gali rodyti padidintą riziką.

Daugiau dėmesio prireikia ir tada, kai laukiamasi daugiau nei vieno kūdikio, pavyzdžiui, dvynukų ar trynukų. Tokiu atveju kūnui tenka didesnis krūvis, todėl komplikacijų tikimybė išauga.

Rizika padidėja ir tada, kai nėštumo metu nustatomos tam tikros problemos, tokios kaip padidėjęs kraujospūdis kartu su baltymu šlapime (tai vadinama preeklampsija), per lėtas vaisiaus augimas arba sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis.

Nors terminas „rizikingas nėštumas” gali nuskambėti gąsdinančiai, tai dar nereiškia, kad laukia sunkumai. Dauguma tokių nėštumų, prižiūrimi gydytojų, baigiasi gerai, gimsta sveiki kūdikiai. Svarbiausia laikytis gydytojų rekomendacijų, reguliariai lankytis patikrose ir pasirūpinti savimi tiek fiziškai, tiek emociškai.

 

Nerimas ar depresija nėštumo metu?

Nėštumas neretai būna lydimas nerimo ar liūdesio. Jeigu taip nutiko, svarbiausia nepriekaištauti sau ir pripažinti tai, ką iš tikrųjų jauti. Nėra nieko blogo, jei šiuo laikotarpiu ne visada jautiesi laiminga ar rami. Nors aplinkiniai dažnai tikisi, kad būsima mama spinduliuos džiaugsmą, realybėje emocijos gali būti labai įvairios.

Ir tai nėra retenybė. Nėštumo metu depresijos ar reikšmingo nerimo simptomus patiria maždaug 10–15 % moterų. Tai reiškia, kad kiekvienoje nėščiųjų kursų grupėje sėdi kelios moterys, jaučiančios tą patį, ką ir tu.

Jausmai, ir geri, ir sunkūs, yra natūrali patirtis, o rūpintis savo emocine sveikata yra lygiai taip pat svarbu, kaip ir fizine.

Pasikalbėjimas su artimu žmogumi, partneriu, drauge, mama, gali padėti išsikrauti ir pasijusti suprastai. Neretai vien tai, kad tave kažkas išklauso, suteikia palengvėjimą.

Tačiau jei nerimas ar liūdesys nepraeina ilgiau nei kelias savaites, geriau nelaukti, verta kreiptis į specialistą. Gydytojai, psichologai ar psichoterapeutai gali padėti išsigryninti, kas vyksta viduje, ir pasiūlyti veiksmingų būdų, kaip sau padėti. 

 

Kreipkis nedelsdama, jei jauti, kad nebegali vykdyti kasdienių veiklų, jei tave lanko mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą. Tai nėra silpnumas ir tai nepadaro tavęs bloga mama. Tai būklė, kurią galima gydyti.

 

Pasiruošimas – raktas į sėkmę

Nėštumas yra ypatingas laikotarpis, pilnas pokyčių ir naujų patirčių. Vietoj sudėtingų medicininių straipsnių dažnai naudingiau rinktis gydytojų parengtus kursus ir bei laikytis gydytojų rekomendacijų. Tam puikiai tinka „Žemiau bambos” nėštumo kursai „Nėštumo kelionė”, čia atsidursi saugiose gydytojų ir kitų specialisčių rankose.

Jei tai pirmasis tavo nėštumas, gali būti sunku suprasti, kaip viskas vyks. Skirtingos istorijos iš aplinkos gali tik dar labiau kelti nerimą. Bet kai supranti nėštumo ir gimdymo procesą, jo stadijas ir galimus pojūčius, ši baimė sumažėja. Apie viską, kas tavęs laukia, mes papasakosime savo kursuose, tad nebebus ko bijoti!

Ar šie kursai skirti tikrai tau?

„Neturiu laiko kursams. Ar verta pradėti?“

Mes tai suprantame, laikas laukimo metu tiesiog tirpte tirpsta! Bet pažadam, jei skirsi vos 1,5 val. per savaitę, sutaupysi DAUG daugiau laiko, kurį kitaip praleistum nerimaudama ir googlindama klausimus „ar tai normalu?”

„Ką tik sužinojau, kad laukiuosi! Ar ne per anksti prisijungti?“

Tikrai ne! Kuo anksčiau pradėsi, tuo ramiau ir užtikrinčiau jausiesi. Rekomenduojame jungtis tarp 4 ir 24 nėštumo savaitės.

„Kas bus, jei nusipirksiu kursus, bet negalėsiu dalyvauti?“

Jokio streso! Jei po pirmo susitikimo suprasi, kad kursai ne tau, arba atsiras nenumatytų aplinkybių, grąžinsime visus pinigus.

„Ne visada galiu dalyvauti vakarais. Kaip spręsti šią problemą?“

Lengvai! Visi užsiėmimai yra įrašyti iš anksto, tad galėsi juos peržiūrėti ryte prie kavos, pietų pertraukos metu ar net vidury nakties, kai negali užmigti. O jei kils klausimų, visada gali rašyti mūsų uždaroje Facebook grupėje!

„Ar galima kursus įsigyti išsimokėtinai?“

Žinoma! Padalink mokėjimus į tris dalis, gauk visą reikalingą informaciją ir ženk į nėštumo kelionę rami.

Kai žinai, ko tikėtis, gimdymo procesas tampa ne bauginantis, o įgalinantis. Patirkime tai kartu, prisijunk prie mūsų „Nėštumo kelionės” kursų.

Apie autores

Gydytoja akušerė ginekologė Aurėja Trunovė

Aurėja Trunovė yra gydytoja akušerė ginekologė. Medicinos magistro laipsnį įgijo Lietuvos sveikatos mokslų universitete, ten pat baigė akušerijos-ginekologijos rezidentūrą. Ji yra Lietuvos akušerių ginekologų draugijos narė, dirbo LSMU Kauno klinikose ir Northway medicinos centre. Jos darbo sritys: nėštumo priežiūra ir diagnostika, profilaktinės ginekologinės patikros, ultragarsiniai tyrimai, kontracepcijos parinkimas, gimdos kaklelio ligų diagnostika.

Aurėja yra viena iš platformos „Žemiau bambos” įkūrėjų .

Gydytoja, mokslų daktarė Aivara Urbutė

Aivara Urbutė yra gydytoja ir medicinos mokslų daktarė. Doktorantūros studijas ji baigė Kopenhagos universitete, kur tyrė moterų sveikatos, ŽPV ir gimdos kaklelio vėžio prevencijos klausimus. Jos moksliniai straipsniai skelbti tarptautiniuose recenzuojamuose žurnaluose ir prieinami PubMed duomenų bazėje.

Aivara yra viena iš platformos „Žemiau bambos” įkūrėjų, dirbanti gydytoja Danijoje.

Kur mus dar galima rasti

• „Projektas „Žemiau bambos”: jautriai, bet be tabu” – Lietuvos sveikata, 2021
• „Pogimdyminis laikotarpis iššūkių kelia ir vyrams: kaip juos įveikti?” – LRT, 2022
• „Paneigė mitus apie menstruacijų ciklą” – LRT, 2023
• „Danijoje vėžio draugijos tyrimų centre dirbanti gydytoja A. Urbutė apie patirtį svečioje šalyje ir patarimus moterims” – 15min
• „Ragina nevengti suaugusiesiems nepatogios, bet jaunuoliams labai svarbios temos” – Kauno diena
• Podkastas „Žemiau bambos” – Spotify
• „Žemiau bambos” YouTube kanalas

Šaltiniai

1. NHS. Doing a pregnancy test.
2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašas.
3. NICE. Antenatal care (NG201), 2021.
4. NHS. Vaginal bleeding in pregnancy.
5. Hasan R ir kt. Association between first-trimester vaginal bleeding and miscarriage. Obstet Gynecol, 2009.
6. NHS. Foods to avoid in pregnancy.
7. EFSA Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies. Scientific Opinion on the safety of caffeine. EFSA Journal, 2015.
8. ACOG. Committee Opinion No. 804: Physical Activity and Exercise During Pregnancy and the Postpartum Period, 2020.
9. Davenport MH ir kt. Prenatal exercise for the prevention of gestational diabetes mellitus and hypertensive disorders of pregnancy: a systematic review and meta-analysis. Br J Sports Med, 2018.
10. Davenport MH ir kt. Impact of prenatal exercise on both prenatal and postnatal anxiety and depressive symptoms: a systematic review and meta-analysis. Br J Sports Med, 2018.
11. De-Regil LM ir kt. Effects and safety of periconceptional oral folate supplementation for preventing birth defects. Cochrane Database Syst Rev, 2015.
12. NIH Office of Dietary Supplements. Iron – Health Professional Fact Sheet.
13. WHO. Daily iron and folic acid supplementation during pregnancy.
14. Middleton P ir kt. Omega-3 fatty acid addition during pregnancy. Cochrane Database Syst Rev, 2018.
15. NHS. Vitamins, supplements and nutrition in pregnancy.
16. NHS. Your baby’s movements.
17. RCOG. Reduced Fetal Movements (Green-top Guideline No. 57).
18. Norman JE ir kt. Awareness of fetal movements and care package to reduce fetal mortality (AFFIRM): a stepped wedge, cluster-randomised trial. The Lancet, 2018.
19. Tommy’s. Baby movements in pregnancy.
20. NICE. Hypertension in pregnancy: diagnosis and management (NG133), 2019.
21. NICE. Antenatal and postnatal mental health: clinical management and service guidance (CG192).
22. O’Connell MA ir kt. Interventions for fear of childbirth including tocophobia. Cochrane Database Syst Rev, 2021.
23. O’Connell MA ir kt. Interventions to treat fear of childbirth in pregnancy: a systematic review and meta-analysis. Psychol Med, 2021.